2014-ųjų DUŽENŲ topai. #5: Kommander L. (Luctus) favoritai

dzordza

vienos stipriausių ir aktyviausių lietuviškų ekstremalaus metalo grupių Luctus lyderis Kommander L. prisidėjo prie blogo DUŽENOS parašydamas filmo “Rūsys” apžvalgą. jis taip pat netiesiogiai prisidėjo prie pirmojo DUŽENŲ festivalio parengdamas jam specialų grojaraštį. tą proga paprašėme Kommanderio pasidalinti savo 2014-ųjų muzikiniais ir kitokiais favoritais.

1) penki dažniausiai klausyti, labiausiai įsiminę albumai (nebūtinai 2014 m. leidimo).

NEKKRALAI – “Kliudžiau”. geras, smagus, nesuvaidintas rokenrolas. tinka blogai nuotaikai praskaidrinti, gerai nuotaikai dar labiau pagerinti ir paskaninti tauriuosius gėrimus. gaila, kad gan trumpokas įrašas, norėtųsi daugiau. tekstai priverčia giliai susimąstyti apie tam tikras socialines tematikas ir Lietuvos kolektyvinį sielos ubagizmo koeficientą. o kaip skanu, kokia skani, koks skanus albumas!

LIVING ALTAR – “Universe of thralls”. seniai trūko tokios grupės ant Lietuvos žemelės, o šiais metais pagaliau ir pirmas LA įrašiukas. apie pačio įrašo kokybę (daugiau delėjaus ant vokalo, daugiau košės boso gitarai) ir apipavidalinimą (viršelis visiškai neatspindi muzikos) galima diskutuoti, tačiau pats albumo turinys tikrai stiprus. jaučiasi, kad už muzikos stovi ir solidi idėja, įsitikinimas. albumo tekstai išskirtiniai – nėra (ir nebus) Lietuvoje jokios kitos grupės traktuojančios panašias tematikas.

DARKSPACE – “III I”. myliu šią grupę, jos visa diskografija tai tarsi kažkokia (anti)kosminė paslaptis. naujame albume tik trys dainos, tačiau trukmė viršyja valandą ir muzika sukausto nuo pirmos iki paskutinės minutės. klausant ilgas ir monotoniškas kompozicijas apima jausmas jog tarsi levituoji kažkur kosmoso platybėse arba slowmotion’u esi siurbiamas į kažkokios juodos skylės čiaupą. ypač antras gabalas – kažkas neįtikėtino, retai tenka išgirsti tokią paprastą, tačiau tobulą kompoziciją.

NIGHTBRINGER – “Ego dominus tuus”. draugų tarpe kartais Nightbringer vadiname amerikietiškais Nahash’ais. taip ir yra – dvasingumas, gili meno estetika ir ezoterika čia kunkuliuoja pliūpsniais. naujas albumas klausosi nelengvai, tačiau kartą jį “supratęs”, negali susilaikyti jį klausyti dar ir dar, ir dar. ir dar. tikrai stipri tamsos dozė.

DEAD CONGREGATION – “Promulgation of the fall”. neabejotinai daugiausiai klausytas praeitais metais albumas. prisipažinsiu – kai pirmą kartą išgirdau antrą šio albumo kompoziciją („Promulgation of the fall“) belaukiant autobuso Šilainių stotelėje, Kaune, likau apšalęs – to gabalo slegiantis niūrumas ir galingumas paleido per kuprą šiurpulius ir pagaugus, o, išklausius visą albumą, vienintelė aiški mintis mano galvoje buvo “eina n…”. apskritai, šiame albume viskas yra tobula – išdirbti ir techniški (bet neužknisantys savo techniškumu) gitaros rifai, niūriai baubiantis vokalas, šviesos greičiu kalantys būgnai. tikras death metalo perliukas, kuris nebando atkartoti kažkokio jobano oldskūlo, o spindi sava aura.

+ bonus – DŽORDANA BUTKUTĖ – “Kryžkelės”. visi mes mylim ir gerbiam Džordaną, bet turbūt nei vienas nesitikėjom kad ji sugrįš su toku stipriu nauju albumu. rodos, buvo dingus ir prisidirbus. šis sugrįžimo albumas turėjo būti toks, kuris turėtų įtikti ir seniems melomanams ir marytėms iš Vilkaviškio, ir marozkiaunėms, ir visko prisisotinusiems hypstervafliams. o Džordža pasakė “fuck off!” ir kalė metalinį albą, visai nebijodama kokia bus visų tų viršuj išvardintų reakcija, kurie buvo įpratę palinguoti beklausant “Nemylėjau tavęs”. negaliu nesižavėt šios moteriškės (dar labiau po to, kai teko su ja gyvai pabendrauti) ryžtu nelįst klausytojui šiknon, o daryti tai kas pačiai prie širdies. ne visi albumo gabalai yra stiprūs (kai kurie net ir nuobodoki gan), bet visumoje albumas puikiai klausosi, jausmai ir metalas netrukdo vienas kitam. čia yra ir liūdesio, ir pykčio ir romantikos ir visą tai pateikta labai nuoširdžiai. šanuolė, all metalheads hail Džordana!

2) metų knyga/-os (nebūtinai 2014 m. leidimo)
nesu aš didelis knygų skaitytojas. kai turiu laisvo laiko, mieliau pažiūriu filmą. o kadangi praeitais metais buvau užsiėmęs savo pačio rašliava, tai nelabai norėjosi daugiau matyti knygų panosėje. daugiausiai skaičiau Šventąjį raštą, jis visada guli šalia mano lovos. tinka bet kokiai nuotaikai – galima pasisemt įkvėpimo, dvasingumo, ironijos, neapykantos, blasfemijos, sakrališkumo ir ko tik nori.

3) metų filmas/-ai (nebūtinai 2014 m. leidimo)
daug jų žiūrėjau, tad sunkoka išskirti vieną. laukiau trečios “Hobito” dalies, nes esu didelis Tolkieno fanas. “Žiedų valdovo” neperspjovė, bet ir nenuvylė, buvo malonu žiūrėti.
gan įstrigo 2010 m. filmas „Never let me go“ (2010).
daug tikėjausi iš „Interstellar„, tačiau lūkesčiai nepasiteisino.
Eyes wide shut” (Kubrik, 1999),
“Terminator” pirma ir antra dalis (James Cameron 1984, 1991),
The Dreamers” (Bertolucci, 2003)
Scarface” (Stone, 1983)
Copying Beethoven” (Holland, 2006)
tai keletas filmų, kuriuos pažiurių bent porą kartų per metus. taip pat esu priklausomas nuo serialų – šiais metais buvo “Walking Dead” ir “Sons of Anarchy” eilė.

4) įsimintiniausias koncertas/-ai ar reningys/-iai
labiausiai įstrigęs festivalis buvo, žinoma, Armageddon Descends II. nors pačiam ant scenos grojosi nelabai gerai, tačiau matyti tokias grupes kaip Demonomancy ir Grave Miasma buvo tikras kaifas. pati festivalio atmosfera buvo tikrai gera, šilta. buvo tiesiog malonu slampinėti po įvairias festivalio erdves, stebėti kaip klausytojai priima grojančias grupes, dairosi parodoje. ir, turbūt, visam gyvenimui įstrigo kaip Levas (zinas ir leidykla/distro Terror.lt, įvairūs muzikiniais projektai),  per savo pasirodymą metė fotelį į publiką.

dėkui Kommander L. už išsamius atsakymus. sėkmės šiais metais su Luctus ir kitais projektais!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *