kai kurie žmonės sako, kad muzika be ideologijos yra menkavertė. tokiu atveju gaunasi, kad negali nueiti į pusiau atsitiktinį koncertą, pažiūrėti pusiau atsitiktinę grupę be stiprios ideologijos ir likti patenkintas. o aš likau net labai patenkintas lenkų Decaptitated pasirodymu, nors tos grupės nelabai ir klausau. kas ten tokio ypatingo pas juos?
sprendimas eiti į turuojančių lenkų Decaptitated koncertą Berlyne buvo labai paprastas – pažiūri, kas tuo metu mieste iš girdėtų grupių groja, ir eini. aišku, ši grupė ir šiaip imponuoja savo muzikos kokybe. dar toks vienas niuansas – paskutinį kartą, kai juos mačiau gyvai, už kelių dienų vienas grupės narys žuvo, o kitas liko visam gyvenimui sužalotas.
veiksmas vyksta visokio plauko neformalaus jaunimo ir senimo pamėgtame Kreuzbergo rajone. klubas “Musik und Frieden” idealiai tiktų vidutinio dydžio metalo koncertams, jei ne kolona vidury salės priešais sceną. ji tikrai erzina.
pirmi groja (viso grojo tik dvi grupės) britai Heart of a Coward. tikriausiai, daug ką pasako faktas, kad juos leidžia super duper estradinis metalo label’as Century Media. Labai kokybiškai atliekamas, bet ganėtinai beveidis modernus grūvinis metalas. kaip ir pridera madingoms metalo grupėms, visi nariai gražiai apsikirpę ir stipriai tatuiruoti. gerai, kad bent melodingų metalcore’inių priedainių bevek nėra :)
šiaip, visai įdomu britus pažiūrėti gyvai. manau, kad tokiame lygyje grojo Fear Factory, kai išgarsėjo. bet tai įvyko prieš porą dešimtmečių. ar turi kokią nors išliekamąją vertę tokia muzika šiais laikais? neturi. paklausai, pažiūri ir iš karto užmiršti.
belaukiant Decapitated užeina neramios mintys. jos visada užeina belaukiant lenkiškų grupių. ne, tai ne jaudulys ar nekantrumas. tai – tiesiog baimė, kad grupės pasiruošimas gali užtrukti pusvalandį ar net dar ilgiau. jau yra tekę ne kartą nukentėti nuo šio lenkiško (ne)punktualumo sindromo :)
kaip bebūtų keista, bet Decapitated vaikinai ganėtinai greitai susiruošia ir pradeda groti. iš originalios sudėties likęs vienintelis gitaristas Voggas. galima sakyti, kad tai ne visai ta pati grupė, kuri išgarsėjo, kai jos nariams buvo viso labo po kelioliką metų.
čia vėl reikia lyrinio nukrypimo. man visada patinka stebėti žmones, kurie yra savo srities specialistai ir daro viską aukštesniame lygyje, nei jų kolegos vidutiniokai. dar pridėkime prie to kūrybinius sugebėjimus ir gauname menininkus – yra technika ir yra kūryba. ir nesvarbu, apie ką mes kalbame – muziką, dailę, verslą ar lėktuvų konstravimą.
Decapitated būtent žavi savo sugėbėjimu kurti ir gerai gyvai atlikti ekstremalų metalą. įrašuose jų nelabai klausau, bet gyvai visada malonu. žmonės moka groti ir moka elgtis ant scenos. aišku, visokių estradinių šou elementų pas lenkus netrūksta (ypač vokalistas geras šoumenas), bet negali neįvertinti pačios atlikimo kokybės.
šaunu, kad grupė koncentruojasi ne tik į naująją kūrybe, bet ir pavaro tikrai senų gabalų. dar labai patiko, kad sugrojo mėgstamiausią mano gabalą “Day 69”. Bardzo danke za etų dainų.
negausi publika (gal koks pusantro šimto žmonių) ganėtinai gretai įsijaučia į Decaptitated ir visaip juos palaiko. garsas net labai geras.
žodžiu, toks koncertas – pats tikriausias malonumas. Ypač, jei ta fucking kolona vidury salės nemaišytų ir alaus kainuotų bent po tris eurus už bokalą. aišku, už dvi grupes mokėti 24 eurus irgi kažkaip per daug…
Kostra
