toliau kalbiname DUŽENOS FEST #2 atlikėjus. šįkart paprašėme savo mintimis pasidalinti Povilą, kuris gros po industrinio projekto Oorchach vardu. Povilas anksčiau dalyvavo kelių žinomų sunkiosios muzikos grupių veikloje (pvz., buvo grupės Ugnėlakis vokalistas), o dabar dar žinomas kaip kreivos muzikos projekto Vilkduja įkūrėjas.

pamenu, kai, dar pats būdamas labai jaunas, kažkokio metalo koncerto Vilniuje, “Kablyje” metu pamačiau Povilą. taip, nesusipažinau, o pamačiau – draugelis pasakė, kad yra toks labai veiklus jaunuolis, kuri groja keliuose sunkiosios muzikos projektuose. vėliau su Povilu teko susidurti toje bendroje Vilniaus muzikinio pogrindžio makalynėje – pasisėdėjimai apleistuose Užupio namuose, linksmybės pagoniškose stovyklose. žodžiu, tikrai buvo įdomu pakalbinti senai žinomą, kūrybiškai aktyvų žmogų.

Kostra

P.s. beje, šis pokalbis ruoštas publikavimui per saulės užtemimą :)

P.s.s. Povilo prašymu, pokalbyje sakiniai prasideda iš didžiųjų raidžių (įprastai “Duženų” bloge didžiąsias raides naudojame tik pavadinimams).

tave įvairiuose undergroundo renginiuose pamenu nuo labai senų laikų. nuo ko
viskas prasidėjo? kiemo draugai? Tėvai su klasikinio roko plokštelėmis? O gal pats savarankiškai pradėjai domėtis nekomercine muzika?

Viskas prasidėjo nuo kasetinių kioskelių, tačiau, įtariu, jog tėvo plokštelių bei juostų kolekcija padėjo pagrindus tam dar vaikystėje. šiaip prieš metalinį laikotarpį buvo ankstyvos paauglystės susidomėjimas visokiom paranormalybėm ir atseit „kosmine“ muzika. Iki šiol atsimenu esto SVEN GRÜNBERG vinilą „Hingus“ su Sombrero galaktika ant viršelio : http://goo.gl/4wiKCS . Kuomet draugelis po vasaros atostogų mokykloje pareiškė, jog dabar jis klausosi Metallica ir Sepultura, sakiau jam, kad jis durnas, tačiau jo paskolintose kasetėse sudomino visokie intro bei outro.

Dėl tų „įdomių“ intro nusipirkau aukščiau minėtame kioskelyje King Diamond kasetę. Pirmąkart ją persukęs, kiek nusivyliau. Tačiau tada iškart perklausiau darkart, o kasetei pasibaigus, kažkas mano smegenyse jau buvo persisukę, nes šitas velnio jovalas pradėjo kaip reikalas kabinti. ir tada pašlo pajechala. Vėliau, ieškant vis ko įdomesnio, atradau blacką, o toliau – ir tai, jog vietiniai veikėjai kurią ne tik metalą, bet ir dar keistesnę muziką. Tuomet – bendravimas, keitimasis įrašais, karpymas ausimis, pirmąkart išgirdus kokius nors Current 93 ar Lustmord bei sekantys smegenų persisukimai, „supratus“ triukšmą – ir taip iki šių dienų.

Man tavo kūryba neatsiejama nuo Vilniaus. ta prasme, daug atlikėjų yra iš sostinės, bet tavo kūryboje kažkas yra tokio vilnietiško-senamiestiško-užupiško teigiama prasme. O gal klystu? Kaip pačiam atrodo? Kaip tave veikia miestas, kuriame gimei, užaugai ir gyveni?

Labai įdomu, jog to paklausei, kadangi pastaraisiais metais Vilniaus genius loci fenomenas mane labai traukia. Jei paauglystėje ir kiek vėliau tesuvokiau savo gyvenamąją vietą tik kaip faktinius duomenis, vėliau pradėjau atrasti to gilesnius bruožus. Apraiškas kažko, ką vis bandai pagauti, bet geriausiu atveju tai tėra kažkokie šmėkštelėjimai bei nuojautos.

Vilniaus psichogeografija, erdvių poveikis sąmonei yra kaži koks archaiškas, galbūt tokio tipo archaika ir pasireiškia mano kūryboje. Iš tavo suminėtų apibūdinimų atmesčiau gal tik „užupiškąjį“ reikalą, nes šis man siejasi su visokiais alpėjančiais menininkėliais. Ir: taip, šis miestas mane veikia ypač stipriai. Atrodytų, jog didžioji dalis muzikos, kuria užsiimu, tarsi sietųsi su gamta, miškais, tačiau juk pačiame Vilniuje yra vietų, kur jautiesi esąs miške. Nusukus nuo judraus kelio, patenki medžių tankmėn, kurią nuo miesto centro teskiria vos keli kilometrai. O ir pačių erdvių architektonika yra kaži kokia gamtiškai organiška – tas galioja tiek susiraizgiusių gatvių tinklui senamiestyje, tiek žaliuojančių kalvų masyvams, įterptiems net ir tarp naujesnių rajonų.

Kadangi pats daug metų klausau nemažai metalo, tenka pastebėti, kad daugeliui žmonių „metalizmas“ yra tarpinė stadija, kuri praeina per keletą metų. Tu pats seniau ganėtinai aktyviai dalyvavai metaliniame undergrounde. Kodėl atsitraukei nuo šio judėjimo? Atsibodo? Nebesuteikė pasitenkinimo? Per griežti kanonai saviraiškai?

Žinai, griežtai neskirstau visokių tokių perėjimų kokiais nors periodais. Taip, žvelgiant atgalios, galima apibūdinti, jog vienu metu buvai labiau anoks ar kitoks, tačiau gilumoje visą laiką vilnijo kažkokia viso to bendratis. Kas dėl metalo – nėra kažkokio specialaus atsiribojimo, yra tiesiog noras neužsidaryti išraiškos formoje. Taip, forma smagu manipuliuoti, tačiau daugelis, mano nuomone, tiesiog pamiršta, jog turi būti kažkas, ją įprasminantis.

Nemaža dalimi pabodo kanonų klišės, pasitaikančios falšo bei pozos apraiškos. Aišku, to galima aptikti visose „scenose“, tiesiog galbūt metalo scenoje tai dažniau regisi dėl elementaraus dalyko – ši yra tiesiog skaitlingesnė, negu kreivosios muzikos. Juk vis tiek karts nuo karto paklausau tiek kokio raw blacko, tiek doom/sludge ar thrashiuko. Man iš esmės svarbu, kad nebūtų makaluojama įvaizdžiu, o elgiamasi ir kuriama kiek įmanoma natūraliau/nuoširdžiau.

Kada ir kaip gimė idėja kurti po Oorchach vardu? Beje, ką reiškia šis žodis?

Oorchach galutinai išsirutuliojo matyt, kokiais 2005-asiais. Tačiau to užuomazgos, vėlgi, yra kiek senesnės, kadangi anksčiau tiek ambientinius, tiek dainuojamus eksperimentus kišdavau po „Vilkdujos“ pavadinimu. Po kiek laiko, dašutus, jog šiam marmalui reikalinga takoskyra, kaip tik radau straipsnelį apie keistus tautų ir genčių žodžius. “Oorchach” buvo vienas jų. dabar galbūt pasirinkčiau kiek paprasčiau skambantį, tačiau jo prasmė man labai (pa)tinka ir šioje slypi užkoduota stipri archaika. Taip Sibiro Chakasijoje vadinamas žiedas, kurį įveria veršiukui į nosį, kad atjunkytų nuo motinos. Buities magijos grubumas ir tų platumų šamaniškas kontekstas pasirodė besą tai, ko reikia. Tiesa, originalioje transkripcijoje šis žodis rašomas „oorxax“ , kur „x“ tariama kaip „ch“. Tačiau tokiu atveju visi tartų kaip „orksaks“, todėl sakau gal jau padarysiu lietuvišką tarimą ir tebūnie.

Kadangi ir tau, ir jau kalbintam Levui yra tekę groti su gyva roko/metalo grupe bei su labiau noise/industrial projektais, tad paklausiu to paties – gal gali papasakoti, kuo tau skiriasi gyvos muzikos klausymas/grojimas nuo labiau noise/industrial/elektrinės muzikos klausymo/grojimo? Ar labai skritingi tavo paties išgyvenimai?

Visų pirma noriu pakalbėti apie sąvoką „gyva muzika“. Kas tai yra? Aš suprantu, jog žodžių junginys „elektroninė muzika“ asocijuojasi su kažkuo sintetišku, gal net išskirtinai „kompiuterišku“, tačiau, geriau pagalvojus, tai tik formalistinės sąsajos. Tiek metalo, tiek industrial muzikos koncertuose neapsieisi be pagrindinio dėmens – elektros. Kodėl nuėmėjo pagautas stygų virpesys, perleistas per fūzą, yra „gyvas“, o kontaktinio mikrofono pagautas garsas, perleistas per tą patį fūzą, jau „elektroninis“?

Man „gyvumas“ slepiasi ne technikoje, o pačioje muzikoje. Kažkas gali tiesiog dainuoti mikrofonan, fone besisukant girgždančiai kasetei, tačiau toks „nedarymas“ skambės gyviau negu „industrial metal“ grupė su gitaromis bei krūvomis analoginių aparatų ar koks „dark ambient“ pamaiva su laptopu.

Kas dėl patyrimo scenoje… Su grupe, be abejo, buvo išties ugningų momentų. Tiek, kad esant standartiniam sąstatui ir daugiau mažiau žinomam garsynui, situacija yra kiek lengviau nuspėjama. Industrial/experimental/fikimiki atveju dažniausiai gi tenka groti vienam – naudojant mažiau apibrėžtus garsus, turi labiau pamąstyti apie technines jų atkūrimo galimybes koncerto erdvėje (kuri, savo ruožtu, irgi įtakoja skambesį). Emociniu atžvilgiu tai reiškia daugiau streso koncerto metu, tačiau be to, manau, tiesiog negali būti gero koncerto. Negali užlipti groti lyg ataušęs kotletas. Juolab, kad po pirmų garsų tas stresas pavirsta į energiją. Įelektrinanti įtampa koncerto metu, po kurios jauti keistai malonų nuovargį. Taip, tai tam tikra psichoemocinė apeiga, būsenos pakitimas.

Kokią programą pristatysi DUŽENOS FEST #2 žiūrovams? Ko jie gali tikėtis iš tavo pasirodymo?

Man visad sunku atsakyti į šį klausimą. Net ir žinodamas apytikrius ruošiamos programos bruožus, negaliu būti tikras dėl netikėtų pasikeitimų. Aišku tik viena, jog ūš juostos ir klegės kilpos. O gal ir ne visai tai.

Povilai, ačiū už nuoširdžius atsakymus!

festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…

kalbino Kostra