DUŽENOS FEST #2 pokalbiai. Levas (Fulmar): apie pajūrį, noise’ą ir suomišką black metal

levas fulmar

Fulmar. foto autorius: Mantas Puida.

kalbiname vieną iš kovo 28 d. Klaipėdoje vyksiančio festivalio DUŽENOS FEST #2 “kreivosios” scenos projektų Fulmar. po šiuo vardu, kuriuo taip pat vadinami žuvėdroms giminingi jūriniai paukščiai, slepiasi metalo ir industrial/noise scenoje puikiai žinomas Levas. šis vaikinas buvo pagoniško metalo grupės Andaja lyderis, dabar maigo klavišus sunkaus rokenrolo grupėje Pergalė bei vienas ar su bendraminčiais groja/kuria industrinę bei noise muziką po Pogrom, Fulmar, Budrūs vardais.

[kalba ypatingai netaisyta, kad labiau išryškinti pašnekovo mintis]

sveikas, kodėl per DUŽENOS FEST 2# pasirodys Fulmar, o ne tavo labiau žinomas noise’o projektas Pogrom? negerbi klaipėdiečių? :)

ginkdie. kaip tik galvodamas apie klaipėdiečius ir suvokdamas, kad jie nepraleis progos kovo 14 d. aplankyti Armageddon Descends III festivalio, vyxiančio Vilniuje, negaliu sau leisti kartoti to paties du sykius poros savaičių tarpe. kitas dalykas tas, kad su Pogrom stengiuosi negroti daugiau,nei 2-3 sykius per metus Lietuvoje, o dabar tik trečias mėnuo ir būčiau išnaudojęs visą savo užsibrėžtą principingą limitą. tai negerai. o be to, kartais su Fulmar groti įdomiau. žodžiu, rodos, pasiteisinau.

kodėl toks paukštiškai pajūriškas projekto pavadinimas? traukia gimtinė (Levas yra kilęs iš pajūrio)? dažnai aplankai namus?

išties, tai projekto pavadinimas kilo, kai verkiant prireikė tokios muzikinės realizacijos, kuri pernelyg neįstatytų į ideologinius, politinius ar pan. rėmus. prireikė kiek daugiau laisvės pačiam triukšmui, bet nenorėdamas supanašėti į bardų bei jaunųjų poetų šabloniškus pasisakymus, nesakysiu nieko apie paukščio skrydžius. aišku, tuo pačiu labai norėjau būti panašus į Kirą iš Vidinės Ramybės (irgi pasirodys per DUŽENOS FEST #2) bei jo projektą Seagull Overseas, todėl, galvoju, sugalvosiu ką nors mandriau ir užsivadinau lotyniškai ir islandiškai. o gimtinė aišku, kad traukia. visuomet. štai ir po šio savaitgalio buvimo gimtinėje, visas pavasaris rodos sužydėjo gražesnėm spalvom. aplankyti itin dažnai netenka, bet kas mėnesį mėginu ištaikyti progą ir perskaičiuoti žuvėdras.

tai dar patinka metalas ar jau nebe? ką iš jo šiais laikais klausai? o ko neklausai?

patinka, bet naujo nieko neieškau. aš nesugebu sugaudyti net nedidelės dalies industrinės muzikos ar triukšmo, dominančio savo estetika, garsu ir idėjomis, leidžiamų leidinių, tai ką čia bekalbėti apie tokius vandenis kaip metalas. kai kox doras žmogus parekomenduoja įdomaus klausymo, visuomet praklausau. kaip ir skaitmeninių promiakų ar pan. tenka pažinoti doomerių, kurie pasiruošę pakoreguoti mano muzikinį išprusimą tikraisiais metalo gaivalais, yra žmonių su kuriais persimetam atkasę kokį įdomesnį blacko įrašą, bet, iš esmės, tai aš apsiriboju suomišku blacku. Baptism, Horna, Goatmoon, Clandestine Blaze ir visa kita gausi kompanija. tai niekada nenusibostanti muzika ir visuomet žavus primityvumas. to klausau daugiausia. neklausau viso kito. domėjimąsis industrialu gyvas ir aktyvus, o blacku – keli žinomi leiblai, su kuriais niekuomet neprašausi.

alkoholis ir industrinė muzika/noise’as. kaip susiję šie dalykai? ką tau, kaip kūrėjui ir atlikėjui, reiškia svaigalai?

ai, čia, žinok, įvairiai. kaip ir kiekvienoje nemažoje scenoje – yra visiškai negeriančių kūrėjų, yra straight edge projektų, yra alkoholikų, bet didžioji dalis turbūt sukasi kažkur per vidurį, nes tai tiesiog gyvenimo dalis. svaigalų ypatingai nesureikšminu ir tai nėra kažkoks mano arkliukas, be kurio negalėčiau nei kasetės nujoti. tai tiesiog būsenos pakeitimas, pasaulio pakoregavimas, saitų su žmonėmis, garsais ir pamąstymais sukūrimas ir nutraukimas. ir man taip visai patinka. kartais išgėrus ar beatsipaipaliojant kyla puikių minčių, o kartais jos nepakyla ir lieka trintis kažkur pasąmonėje. žodžiu man patinka taip keisti būsenas, bet tai yra individualus dalykas.

gal gali palyginti savo būsenas, išgyvenimus gitarinės/metalo/roko muzikos ir idnustrinio/noise pasirodymo metu? kokias pats emocijas jauti grodamas su skirtingų pakraipų projektais? kiek jos skirtingos, tarkime, per Pergalės ir Pogrom pasirodymus?

čia, ko gero, sudėtingiausias klausimas. ko gero, labai senai teko bebūti gitarinės/metalo/roko muzikos koncerte, kuris labai įsimintų. bene smagiausi susibūrimai būna Skylės (pogrindinis Vilniaus klubas) grindcore’o koncertuose. primityvu, paprasta, purvina, gerai. niekuomet nesutiksiu, kad primityvu, paprasta ar nyku yra neigiamas įvertinimas muzikai. jei tokios emocijos siekiama tokiomis priemonėmis – puiku. kita vertus, industriniai ir noise koncertai patinka savo spinduliuojama ir kone apčiuopiama energija. metalo koncerte man dažnai sunkoka pajusti ir mėgautis, o noizas ar industrinė muzika suprantama aiškiau, yra artimesnė, asmeniškesnė. būtent buvimas „grupėje“ man nusibodo. Pergalė ko gero yra vienas tokių retesnių atvejų, kuomet visai malonu groti nors ten mano indėlio ko gero mažiausia. su Pogrom, kaip ir su Fulmar, kitas reikalas, nes aš esu vienas su savim. emocijos iš tikrųjų visai skirtingos. Pergalės ironija ir juodas humoras skiriasi nuo Pogrom ironijos ir juodo humoro. Pergalės atveju daugiau atsipalaidavimo (kartais per daug truputį), Pogrom – kaip tik susikaupimas, ir panašiai. skirtumų daugiau, negu panašumų ir jų tiek daug, kad iš tiesų net sunku surasti siūlo galą nuo kurio pradėti lyginti.

kiek tau pačiam svarbi ideologija muzikoje? kokių minčių/idėjų galės pasisemti DUŽENOS FEST #2 lankytojai per Fulmar pasirodymą?

labai svarbi. su muzika be idėjos aš praktiškai nelabai ir draugauju. muzika yra galingas ir įtaigus įrankis, bet būdamas ypatingai įvairialypis, jis tinkamas bei prieinamas ir tiems, kurie nori perduoti kažkokią žinią, ir tiems, kurie nori tiesiog pažaisti. tai gerai, kiekvienam savo. vienas pasakytų, kad politikai muzikoje ne vieta, o aš pasakyčiau, kad man kaip tik taip įdomiau, ir jei tai protingas žmogus, jis suprastų, kad mes abu teisūs, o jei marginalas dogmatikas, galbūt net būčiau apkaltintas rasizmu ar dar kuo. aš pats “Duženų” festivalyje toliau plėtosiu laisvės temą, pradėtą koncerte Auszra (kiekvieną vasario 16-ąją Vilniuje organizuojamas renginys), o kiekvienam tiesiog linkėčiau klausytis ir leistis minčių takais. tebūnie jos ir „blet kas per nesąmonė“ arba „ir aš taip mokėčiau“.

Levai, dėkui už nuoširdžius atsakymus!

festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…

kalbino Kostra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *