trys smūgiai žemiau juostos. arba trys ekstrymo rekomendacijos

wartorn

DUŽENŲ bloge dedu nemažai savo gerų pažįstamų parengtų rekomendacijų ir apžvalgų. pagalvojau, kad pats šiuo klausimu truputį apsileidau. taisausi – pristatau tris albumus, kuriuos rekomenduoju visiems, išsiilgusiems kokybiškos ekstremalios muzikos. visų trijų grupių stiliai skirtingi, bet jas sieja vienas bendras dalykas – jos smogia iš karto ir neklausdamos. šių albumų nereikia klausyti po šimtą kartų. jie tiesiog kerta ir tiek.

Illdisposed “With the Lost Souls on Our Side”
visi metalistai leidžia naujus albumus ir kalba, kokie jie patys geriausi, sunkiausi ir nuostabiausi, o danai Illdisposed tiesiog išleidžia naują albumą ir nušluoja visas tas grupes su savo grūviniu, brutaliu ir, net nepabijokime to pasakyti, komerciniu death metalu su sveikomis meliodijos priemaišomis. čia tau ne nyki ir nuobodi daugelio užsiciklinusių šėtono garbintojų kūryba.

šis albumas lenkia daugelį metalo albumų keliais frontais – atlikimo lygiu (danish clockwork ne kitaip), superine įrašo kokybe, net viršeliu. žodžiu ideali muzika brutaliai diskotekai ir galvos kratymui ar tiesiog ramiam klausymui per ausines besimėgaujant geru įrašu.

Wartorn “Iconic Nightmare”
kartais išreikšti tikrai agresijai, pykčiui nereikia milijono akordų ir superinių techninių sugebėjimų. tai seniai įrodė tokie mirtino metalo ir hardcore’o/d-beat’o kokteilio maišytojai, kaip Tragedy ar Wolfbrigade. prie šių kultinių grupių dabar drąsiai galima pridėti amerikiečius Wartorn.

jei nemėgsti per daug crust’inio purvo, o labiau vertini labiau metalizuotą skambesį, Wartorn tikrai patiks. šiame kokybiškai įrašytame leidinyje puikiai sudera emocionalumas ir sunkumas. kumščiai nejučia patys gniaužiasi :)

Xibalba “Hasta La Muerte”
death metal + hardcore + vidutinis arba lėtas tempas + kitų įvairių ekstremalios gitarinės muzikos žanrų nuo thrash iki doom ar net postmetal priemaišos ir gauname mirtiną smūgį pavadinimu Xibalba.

šitie JAV latinosai žino, kas yra lėtas kankinimas. švarus, net sterilus skambesys, suprantamas brutalus vokalas, techniškas atlikimas, tamsi atmosfera. žodžiu, sunki ir stipriai kertanti muzika tikrai dar nemirė.

mano favoritas šiame albume – trečias gabalas “Laid to rest”.

tikiuosi, kad kam nors šios rekomendacjios bus įdomios ir naudingos. jei žinai panašios muzikos, būtinai pasidalink ja komentaruose.

Kostra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *