Berlyne jau penktą kartą vyko tamsaus ir ekstremalaus metalo festivalis Morbid Catacombs Fest. man – tai pirmas rimtesnis klubinis koncertas po vasaros. na, nepatinka maltis didžiulėse miniose per metalinius vasaros opne-airus ir tiek. klube pavyksta labiau įsijausti į muziką, jos atmosferą. bet ar buvo į ką įsijausti šiame feste?
beje, iš karto parašysiu, kad lankiausi tik pirmoje festivalio dienoje. tad įspūdžiai tik iš jos.
vieta
veiksmas vyksta visai gerame klube „Zukunft am Ostkreuz“. kažkada vasaros pradžioje čia klausiau ir žiūrėjau Samsara Blues Experience, grojusius pagal nebylų filmą „Metropolis“. tada patiko ir pati erdvė, ir garso kokybė. čia telpa keli šimtai žmonių, yra kelios patalpos ir didelis fainas uždaras kiemas „chillinimui“. silpniausia klubo vieta – ganėtinai elementarus scenos apšvietimas.
II
patenkame į salę jau pradėjus groti vokiečiams iš Leipcigo keistu pavadinimu II. kaip paaiškėjo vėliau, čia yra žodžių „Infernal Invocation“ sutrumpinimas. ką aš žinau – standartinis tamsus bestial death/black metal. tamsa, blogis, mirtis, atmosfera ir baubimas į mikrofoną. kaip ir nėra labai blogai, bet tokio stiliaus grupių dabar praktiškai ant kiekvieno kampo gali rasti. vieniems jos visiškai neįdomios, kiti sugeba įžvelgti kažką giliau. na, skonio reikalas.
aišku, nieko keisto, kad dauguma tokio stiliaus atlikėjų taip ir lieka plaukioti kažkur undergroudo undergrounde. kam įdomu klausyti ganėtinai gerai (bet tikrai ne wow) sugrotą ir nelabai originalų muzoną? nebent tokio stiliaus entuziastams ir patiems atlikėjams.
The Fog
dar vieni „tamsa/blogis/satanizmas“ garbintojai iš Vokietijos. tik šitie groja žymiai lėčiau. toks death/doomas. lėtai, lėtai, tada – šiek tiek greičiau, tada – vėl lėtai. atmosfera panaši į prieš tai grojusios grupės. įspūdis irgi panašus – pažiūri, pradedi žiovauti už poros gabalų ir eini iš salės.
beje, toks stilius gali būti įdomus ir skambėti vežančiai. tikrai nesu nusistatęs prieš tokią muziką ;)
Cadaveric Fumes
šitie prancūzai pradeda groti pačiu laiku. po pirmųjų dviejų grupių pradėjau bijoti, kad patekau į antro ar trečio lygio „tamsaus“ ir „trve“ metalo garbintojų konvenciją. na, kur visi savyje jaučia blogį, o ne patį geriausią muzoną bando pateisinti maždaug „seni, čia tikras blogis. mažai, kas jį supranta, todėl mažai, kas mus klauso. todėl didesni label’ai mūsų leisti nenori“.
nors Cadaveric Fumes buvau prieš tai klausęs, bet gyvai jie naujai nustebina. kad ir kaip bežiūrėtumei, groja jie ganėtinai oldskūlinį death metal, bet sugeba įpinti nemažai psichodelikos ir net progresyvo elementų. ypač tai jaučiasi stebint gyvą grupės pasirodymą. nenuobodu, įdomu, profesionalu, bet tuo pačiu metu nenutolstama nuo death metal kanonų. labai gerai. jei bus kur nors proga, būtinai apsilankykite jų pasirodyme.
Volcanic
vokiečiai, kurių logotipas yra praktiškai Nifelheim logo kopija :) manau, kad tai daug ką pasako. ilgi plaukai, oda, spygliai ir užspydintas blekovas trešas. kur aš visą tai girdėjau? kur aš visą tai mačiau? vėl gi – muzika entuziastams, kurie nesiparina, kad kažkas kopijuoja Nifelheim. dar ir pankams turėtų patikti.
aišku, čia labai subjektyvu, bet asmeniškai man bet koks pyktis ir tamsa dingsta tame suveltame speed/thrash/black pankroke. gal su gersniu atlikimu ir idealiu garsu būtų stipresnis įspūdis.
Reptilian
šitie norvegai driežažmogišku pavadinimu rašo, kad groja death metal. nerealu, bet feste pasirodo jau antra grupė, kuri išlaiko death metal formą, bet įpina ir kitokius stilius. tiesa Reptilian su jaunuoliu vokalistu/gitaristų priešakyje „defą“ pagardina ne su psichodelika/progresyvu, bet su riebiais monotoniškais post metal rifais. vietomis net kažkokių sąsajų su Neurosis įžvelgiau.
gerai, kad visi šie muzikiniai prieskoniai nenustelbia ekstremalaus death metal su savotiškai isteriškai rėkiančiu/riaumojančiu vokalu. žmonės ir kažką originalaus sukuria ir sugroti tai moka. irgi rekomenduoju pažiūrėti gyvai.
Necrowretch
prancūzai, dėl kurių apskritai ėjau į šį koncertą. nors toks šaižus, vos ne blekovas vokalo stilius man nelabai prie širdies, bet Necrowretch albumai tikrai įspūdingi. ši grupė turi viską, ko neturi (bet siekia) dauguma tų undergound bestial/evil/bla bla bla grupių. čia yra ir kūryba, ir technika, ir tamsi atmosfera.
o gyvai viskas tik dar geriau. tiesiog greitas, techniškas ir tamsus death metal. garsas irgi labai geras. tikrai ne toks muzonas, kad tiesiog prisigeri, kratai galvą ir iš ryto nieko neprisimeni.
žodžiu, labai džiugu, kad dar yra death metal grupių, kurios kala kokybišką ir savotišką muziką, bet tuo pačiu išlaiko undergroundo dvasią. Necrowretch yra tas „in your face“ priekaištas vidutinėms trve/dark/death grupėms. jei tu groji gerai, jei esi išskirtinis, tai susidomės tavimi ir didelė leidybinė kompanija. kaip, kad Season of Mists susidomėjo šiais prancūzais.
pabaigai
bendrai sudėjus, gavosi šaunus renginys geroje vietoje ir su labai neblogu garsu. pati renginio organizacija irgi visai nieko. tik kokių velnių šešių grupių koncertą reikia pradėti vos ne 21 val. vakaro?
žiauriai žiauriai džiugu, kad tarp visos tos begalybės buko ir neoriginalaus ekstremalaus metalo grupių atsiranda tikrai įdomių atlikėjų. šis fests – to įrodymas.
metalinis undergroundas gyvas ir vis dar gali būti įdomus.
labai gaila, kad nebuvo galimybės sudalyvauti antroje festivalio dienoje ir gyvai įvertinti suomių Corpsessed.
negaila, kad nepavyko pamatyti antros dienos headliner’ių Interment. na, man jie niekaip nesukuria tos 90-ųjų Swedish death metal atmosferos. kažkoks plokščias ir nuobodus alia old school death metal.
Kostra
