šįkart mūsų akiratyje – po Hasssokk projekto vardu festivalyje DUŽENOS FEST #2 pasirodysiantis Mykolas.

dėl didelio laiko trūkumo, šio interviu klausimai sutampa su prieš tai Kirui (projektas Vidinė Ramybė) užduotais klausimais. iš karto dėl to atsiprašome. bet kuriuo atveju, išgirsti Mykolo nuomonę apie tuos pačius dalykus buvo lygiai taip pat labai įdomu.

kodėl būtent toks tavo projekto pavadinimas? apskritai, ar tau svarbūs tavo paties ir kitų žmonių projektų/grupių pavadinimai?

Hassock reiškia pagalvėlę arba kažkokį tvirtą pagrindą, skirtą atsiklaupti maldos metu. visgi dėl to, kad pavadinimas žiūrėtųsi vientisiau, pakeičiau vieną raidę ir šitaip atsirado Hassokk/HSSK. kodėl? dvimatis lygmuo: 1) norėjau, kad projekto pavadinimas atspindėtų kažką mistiško, susijusio tiek su dvasiniu žmogaus pasauliu, tiek su fizine jo išraiška; 2) pati žodžio struktūra, tai kaip sudėliotos raidės, patraukia akį. Hassokk yra pripažinimo, kad yra kažkas galingesnio ir nuolatos tarpstančio šalia mūsų, simbolis – savotiška egzistencijos, beprasmybės artikuliacija su tikslu tą beprasmybę prasklaidyti – lyg gyvatė ryjanti savo uodegą.

pavadinimas(-ai) visados yra svarbus(-ūs) – tiek iš praktinės, tiek iš gilesnės pusės tiek iš ideologinio projekto supratimo pusės. juk pavadinimas yra tai, kas visų pirma patraukia akį, kai susiduri su kažkokiu įrašu – jis gali sudaryti įspūdį, kad būtent šis ar kitas įrašas bus tau įdomus, arba atvirkščiai – atgrasyti. atgrasus pavadinimas muzikinio ir ideologinio turinio akivaizdoje vėlgi įgauna visai kitą prasmę – iš pradžių atrodęs atgrasus žodžių derinys staiga gali patapti itin svarbiu raktu į visą grupės/projekto kūrybą ir vice versa. bet kuriuo atveju – tai itin svarbu. pavadinimas lyg viršelis, preliminariai nurodantis, kas slepiasi po juo.

kada ir kaip tu susidūrei su noise/industrial ir pats pradėjai kurti tokią muziką?

domėtis pradėjau jau seniai – prieš vienuoliką metų, o 2016-aisiais skaičiuosiu dešimtį metų nuo to, kai pradėjau po truputį eksperimentuoti su garsu. visados leidau laiką metalo koncertuose, tačiau su laiku ausį patraukė labiau sintetinis garsas. iš tiesų šypsena kelia tas faktas, kad kurį laiką klausiausi labai daug EBM/IDM muzikos, tačiau tai tapo raktu į tai kuo domiuosi dabar.

vienas žmogus, kuris jau senų seniausiai pasišalino iš šios scenos interesantų rato, man prieš 10 metų “įteikė” du labai skirtingus albumus – Genocide Organ “In Konflikt” ir 3tronik “k0ma proj3ct”. perklausęs juos supratau, kad patekau ten, kur ir turiu būti – prasidėjo platesnis domėjimasis brutaliu elektroniniu garsu. po kurio laiko įkūriau pirmąjį savo projektą – Clo Goelach bei nedidelį pogrindinį D.I.Y. leiblą Klaustrosignal ir įsitraukiau į šią veiklą pilnu tempu ir visais, man prieinamais frontais. nuo to momento jau daug vandens nutekėjo, daug kas pasikeitė – ir manyje, ir pačioje scenoje. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. dar po šiai dienai negaliu atsikratyti minties, kad patekau į sceną jos kryčio pradžios momentu, bet tai man davė unikalią požiūrio perspektyvą.

kokias mintis, idėjas nori perduoti su savo projektu?

sunku pasakyti, ar garsas, kurį aš kuriu ir mintys, kurias į jį dedu, neša kažkokį konkretų ideologinį užtaisą. Hassokk neturi jokios sistemos ar uždaro ideologinio rato. toks jau idėjinis likimas projekto, kuris mėgina perteikti savo garsu abstrakcijas. tai labiau refleksijos, o ne idėjos. kaip jau minėjau, egzistencinė beprasmybė, žmogaus santykis su tuštuma (su kuria, norim mes to ar ne, mes susiduriame visi) ir iš to kylantys žmogaus poelgiai. betonas, geležis ir šaltos miesto šviesos.

visados stengiuosi perteikti tai, kas man sukelia ryškius vidinius išgyvenimus. Hassokk yra urbanistinio šalčio meditacija su viltimi užčiuopti ir suprasti tą niekio dvasią, slegiančią ne vieną individą. to pasekoje, mano video projekcijose ir garsiniuose sempluose (tiek gyvų pasirodymų metu, tiek įrašuose) klausytojas gali išgirsti/pamatyti nuorodų ir į psichinius sutrikimus (kuriuos laikau alternatyviu kontaktu su mus supančiais realybės fenomenais), ir į sakralius ritualus, nepriklausančius nei vienai žinomai religinei grupei, ar tiesiog į šalto urbanistinio landšafto vaizdus, kurie savyje neša tam tikras asmeniškas koduotes.

kokią muziką dar klausai be noise/industrial?

iš tiesų, net nežinau kaip tiksliai atsakyti į šitą klausimą – klausausi visko. išskirtinai atmesdamas kai kuriuos žanrus ir “žanrus” dėl jų garsinės/idėjinės impotencijos. na tai automatiškai reikia išbraukti šansoną ir lietuvišką pop sceną. daugiausiai klausausi juodmetalio – kuo abstraktesnio ir kuo labiau raw. tuo pačiu dažnai mano kolonėlėse ir ausinėse sukasi grindcore’as (įskaitant ir visas jo atmainas). ne išimtis kartais būna ir klasikinė muzika (nors retokai) bei pogrindinis hip-hop’as.

efektą, man asmeniškai, sudaro ne grupės/projekto atstovaujama scena, o idėjos, kurias jis neša ant savo kupros ir stengiasi užkrauti man. visai neseniai juokavau, kad Lietuvoje tikriausiai esu vienintelis industrial scenos atstovas nuolatos besiklausantis tokių grupių kaip The Chemodan (pogrindinis hip hopas iš Rusijos, Petrozavodsko). naujausias “kablys” man yra Cult Of Fire (praūžus Armageddon Descends III); gyvo pasirodymo metu aš jų garsiškai nesugebėjau suprasti, bet – klausantis įrašo – jie man patapo labai įdomūs. neapsilenkiu ir su synth pop, post punk ir crust stiliais. kaip jau buvo sakyta, mano klausomos muzikos spektras – tikrai spalvingas ir kintantis. ar tai nuo metų laiko priklauso, ar tai nuo to kaip gerai išsimiegojau – velnias težino. heh.

kas tau labiausiai patinka Lietuvos industrial/noise scenoje? o kas nepatinka?

savotiškai opus klausimas – apie kolegas juk kalbėti reikia. tuo geriau, kad neturiu nieko per daug blogo pasakyti iš savo pusės. patinka man, kad Lietuvos scena turi savo veidą. turi “monumentus”, kurie jau ilgus metus kuria kokybišką ir jiems vieniems būdingą garsą, ko pasekoje klausytojas visados gali žinoti ko laukti. kita vertus, šis pliusas labai greitai patampa minusu – “Kokia scena? Ai nu tai – Levas, Pofkė, Kiras, tu ir nu dar keli ten, bet kad jie nelabai ir į industrial rėmus telpa” (formuluoju grynai sarkazmo vedamas, be jokių nuorodų į absoliutų tikslumą) – tenka vis dažniau girdėti panašaus pobūdžio pasisakymus. Ir juose yra dalelė tiesos, kas labiausiai liūdina.

scena tvirta, kokybiška, bet užsikonservavusi ir senstanti – šviežio kraujo trūksta. jo atsiranda tai šen, tai ten, bet dingsta taip pat greit kaip ir išdygo – gal dėl asmeninio susidomėjimo stokos, gal todėl, kad supranta, jog nepavyks savęs išreikšti taip kaip įsivaizdavo, kad gali pavykti. na, o kitas punktas – Lietuvos scenai reikia daugiau lįsti į tarptautinius vandenis – būtent leidiniais, leistis užsienio leibluose. smagu, kad kolegos, kaip Oorchach, Daina Dieva ir Skeldos, jau apturėjo ne vieną, itin smagų ir turiningą turą po Europą (ar bent jau jos dalį) per paskutinius metus. Pogrom irgi pašiurpina užsienį reguliariai.

na, čia šiokie tokie aspektai, kuriuos galiu išryškinti, nes esu scenos dalis – sunku kartais “objektyviai” reflektuoti visus šiuos procesus. visgi pasakysiu, kad man smagu jog scenoje yra šiokia tokia pusiausvyra ir įvairovė, kad visa scena nėra užpildyta vien “lietuvišku garsu” – yra Oorchach, Donis, Skeldos, bet tuo pačiu tamsiuose rūsiuose triukšmauja ir Pogrom, bei Vidinė Ramybė – tai, man asmeniškai, visad suteikia įvairovės ir judėjimo į priekį pojūtį. daug kas gal nepritars mano asmeniniam skirstymo principui, bet tai jų teisė.

ko gali tikėtis iš tavo pasirodymo DUŽENOS FEST #2 žiūrovai?

tamsos ir triukšmo, triukšmo ir tamsos. gal todėl, kad salėje labai tamsu bus, gal todėl, kad aš iš lovos ne ta koja išlipsiu kovo 28 dieną. sunku pasakyti, ko jiems laukti, kai aš pats nežinau, ko tikiuosi iš savęs ar iš jų tą vakarą. būtų paprasčiau į šį klausimą atsakyti po kokios savaitės. vieną galiu pažadėti – emocinį ir garsinį užtaisą, kuris gali būti sunkiai virškinamas, o jeigu ir pavyktų paskatinti dvasinį metabolizmą – apsinuodyti sunkiomis mintimis vis tiek teks.

dėkui Mykolui už atsakymus

festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…

kalbino Kostra