pokalbis su pagrindinės DUŽENOS FEST #2 “sunkiosios” scenos grupės Obtest lyderiu Evaldu, dar žinomu kaip Sadlave. buvo tikrai įdomu išgirsti linksmų istorijų apie kiek netikėtas muzikines įtakas, pirmuosius Obtest koncertus ir tuometinį Lietuvos undergroundą. skaitykite iki galo – tikrai įdomu!

klausyk, man ir daugeliui DUŽENOS FEST #2 lankytojų tikrai įdomu, kaip praėjo pirmasis Obtest koncertas. jis gi vyko ne kur kitur, o Klaipėdoje. ką pameni iš jo? kas jus pakvietė? kokie įspūdžiai?

1994 metų vasarą teko nemažai laiko praleisti Klaipėdoje ir Palangoje kartu su tuometine Oral Climax (grindcore, noise, metal grupė) chebryte. susitūsinome su vietiniais neformalais: Juoduku, Maksu, Defu, Erniu. Su Obtest jau turėjome įrašę repeticinę demo kasėtę, tad ji puikiai tiko koncertų paieškom.

rugpjūtį mus pakvietė į „Patį sunkiausią koncertą“ Klaipėdoje, nes organizatoriai žadėjo iki tol nematytą renginį. sąlygos buvo labai paprastos – atvažiuojam, sugrojam, ačiū, viso gero. iš Vilniaus buvo pakviesti Oral Climax ir mes. kitų grupių nepamenu, apart klaipėdiečių Coprostasis, rodos jie taip vadinosi.

važiavome į Klaipėdą visi kartu traukiniu. visa atmosfera maždaug tokia ir buvo – noizas ir black metalas. Klaipėdoje atsidurėme dieną prieš koncertą ir buvome pakviesti pas veikėją Motorą į gimtadienį. konspiraciniame bute kilo mintis, kad mūsų grojaraštis trumpokas – tik trys dainos. improvizavome vietoje, su Deiviu (Obtest vokalistas Baalberith) čiupome gitaras ir išmokome Burzum’o „Lost wisdom“. juokingiausia yra tai, kad tuo metu net nežinojome dainos pavadinimo, nes turėjome tik albumo demo versiją.

kitą rytą aplankėme Smiltynę ir ruošėmės koncertui. reikėjo susirasti grimo “corpsepeintui” ir šiokių tokių aksesuarų sceniniam įvaizdžiui. ieškojimai baigėsi tuo, kad vis tik teko veidus dažytis dantų pasta ir juodu guašu ar akvarėle. buvau pasiskolinęs didžiulę juodą skarą ir ją apsisiautęs „arabiškai“ grojau.

grojome pirmi. ar buvo saundčekas, nepamenu, tik pamenu didžiulį stresą, nes būgnai buvo giliai scenoje, būgnininko net nesimatė stovint priekyje. užlipę ant scenos, išplūdome visus angliškai „fuck you….“ ir „black metal is true music“ ir t.t.. sugrojome, nulipome, o čia televizija klausia, kodėl tokie pikti? sakau „aš nekenčiu žmonių, visuomenė yra labai baisi…“.

po metų nuo pirmojo savo gyvo pasirodymo vėl grojote Klaipėdoje, festivalyje “Poltergeistas”. kaip šitas koncerta praėjo?

tais laikais vieneri metai trukdavo kaip dabar penkeri (aha, laikas tikrai lėčiau eidavo – Kostra, red.). ruošėmės labai rimtai, repetavome tikrai daug. koncertas vyko “Senojoje prieplaukoje” (dabar apleistas senas pastatas netoli Pilies tilto – Kostra, red.), atmosfera buvo išties jauki.

įkvėpti Immortal sugalvojom, kad reikia padaryti ugnies pūtimą scenoje. juodi rūbai, kniedytos odinės apyrankės, apversti kryžiai, ir pagaliau – tikras teatrinis grimas vietoje dantų pastos! net pavyko suderinti, kad scenos apšvietimas būtų niūrus, tad ant scenos beveik nieko ir nesimatė.

nusprendėm, kad anglų kalba yra visiškas trendas, tad net dainų pavadinimus pranešėme išverstus lietuviškai. šiame koncerte sugrojome pirmą savo dainą parašytą lietuviškai, ji vėliau šiek tiek pakeista, su kitais žodžiais atsidūrė albume „Tūkstantmetis“. “Poltergeist” festivalyje grojau su dviem grupėm – Obtest ir Ruination. su pastarąja man buvo paskutinis koncertas, grupę palikome su bosistu Mindaugu. dar grojo Burying Place (Vln), Meressin (Telšiai), Garrote (Marijampolė), Coprostasis (Klp) ir Jumping Ass (Klp).

kas vyko po koncerto nepamenu, bent jau kažkokio masyvaus afterparčio tikrai nebūčiau pamiršęs.

gal gali trumpai papasakoti apie savo veiklą įvairiose metalo grupėse dar prieš Obtest? žinau, kad tavo keliai buvo susikirtę su legendiniu Ambraziejumi ir jau minėjai, kad grojai su Ruination.

savo muzikinę „karjerą“ pradėjau pas Giedrių Ambraziejų 1992 vasarą. jeigu to ką darėme su Deiviu iki OBTEST nevadinsime muzikavimu. kaip ir dauguma apsiplunksnavusių metalistų 1992-1993 metais, pradėjau leisti fanziną, o reporterio darbas mane atvedė pas Bloody Revenge grupę į Vilniaus rajoną Justiniškes. padarėm interviu ir pokalbio metu išaiškėjo, kad jie ieško vokalisto. pasiūlė man, o aš sutikau nedvejodamas. prakriokiau su Bloody Revenge pusę metų, išėjau gruodį ir sukūriau OBTEST. vėliau jie pakeitė pavadinimą į Burying Place.

su Ruination grojau apie metus (1994-1995 m.). tą laiką prisimenu kaip smagiai praleistą. sugrojome krūvą koncertų Lietuvoje, įrašėme Vilniaus plokštelinėje demo “Rest of beauty”. palikau juos, nes visas jėgas ir laiką sutelkiau į Obtest.

kaip susibūrė Obtest? ir kodėl būtent tokį stilių nusprendėte groti? kokios grupės jus tuo metu įtakojo. įtariu, kad norvegiškos.

susibūrėme tam, kad grotume brutal death metal. tuo metu klausėm Grave, Entombed, Cannibal Corpse ir visus kitus to meto išgamas. o black metalas patraukė, kaip bebūtų keista, ne norvegiškas o amerikoniškas. buvo tokia grupė Grand Belial’s Key (jie, berods, iki šiol yra – Kostra, red.). gavo kažkas iš mūsiškių jų demo ir taip visi užsikabinom, kad net vieną dainą iškart parašiau labai panašią. o jau tada prasidėjo: Enslaved demakai, Dark Throne ir visa kita, kas derėjo. apskritai, tuo metu (1992-1993 m.) man didelę įtaką kaip gitaristui darė Makintošas (Gregor Mackintosh, Paradise Lost).

kaip minėjai, pirmieji jūsų kūrinai buvo anglų kalba. kas paskatino pereiti prie lietuvių kalbos?

įvyko kažkoks lūžis 90-ųjų viduryje. pasirodė, kad dainuoti angliškai yra su..stas trendas. muzikantai kalbėdavo, kad atseit „kaip tave supras užsienyje….“ arba „neprasimuši užsienyje“. mes matėme visai kitokį vaizdą, aplinkui buvo pilna grupių, kurios dainavo savo gimtąja kalba.

na, ir aišku, negaliu nepaklausti apie “Tūkstantmetį”. kaip vyko šio albumo kūrybinis bei įrašymo procesas? kiek žinau, prie jo prisidėjo McKaras (iki šiol aktyviai Lietuvos industrial scenoje dalyvaujantis žmogus)? ar tikėjotės, kad “Tūkstantmetis” taip stipriai sudrebins Lietuvos metalo sceną?

McKaras buvo mūsų senas grupės draugas. albumą rašėme pas jį namie, kur negaliojo jokie garso režisūros dėsniai. turėjome didelį užsispyrimą, žinojome ko norime, viską darėme, kad tai įgyvendinti. visada įrašius kažką naujo padarome perklausą ir patys pasidžiaugiam „na čia jau bus šakės, žiauriai gerai!“. tiesiog negali nulipti laipteliu žemyn pats prieš save. jeigu jauti, kad kažką sukūrei prastesnio, tai bent jau nerodyk kitiems.

ką tau pačiam, kaip žmogui, kaip kūrėjui reiškia Klaipėda, Lietuvos pajūris ir, apskritai, jūra?

jūra man yra stiprus įkvėpimo šaltinis. begalybė, vienatvė, amžinybė – tai ką išgyveni būdamas ant kranto. tai akistata su milžinais. mūsų krantas ypatingas, smėlėtas, savas. kelionė prie jūros man turi ko ne sakralinę reikšmę. tai – kaip apeiga. sustojęs ant kranto jautiesi savotiškai sugrįžęs, jautiesi geresnis negu buvai. rodos, kad tu kas kartą patikrini, ar ta begalybė horizonte, ten kur vanduo susilieja su dangumi tolyje, vis dar yra ten…

žmonės sako, kad klaipėdiečiai yra „pripratę“ prie jūros, ir ją aplanko kartą ar du per metus. sunku patikėti.

Evaldai, ačiū už prisiminimus!

kovo 28 d. Klaipėdoje vyksiančio festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…

kalbino Kostra