pokalbis su naują albumą pristatančiais DUŽENOS FEST #2 “sunkiosios” scenos atlikėjais avangardiniais black metalistais Inquisitor. tiksliau, su jų idėjiniu lyderiu Vytautu. paklausinėjome jo apie naująjį albumą, muzikines įtakas ir apie ypatingą triuką, kurį pažadėjo Vytautą išmokyti grupės Ruination būgnininkas.
visų pirma, norėčiau, kad papasakotumei apie naujausią jūsų albumą. kiek laiko užtruko kūrybinis procesas? kaip lengvai sekėsi pasiekti galutinį rezultatą? kaip vyko įrašai?
muzikine prasme, Clinamen|Episteme (C|E) kūryba, ko gero, buvo panaši į The Quantum Theory of Id (QTI) – vienos dainos išplaukė gana lengvai ir natūraliai, o kai kurias mažiausiai kartą reikėjo perdaryti nuo visiško nulio.
esminis skirtumas buvo tas, jog šiuo atveju nenaudojome vieningos ir iš anksto suplanuos griežtos dainų struktūros. pats procesas užtruko apie trejus metus; manau, kad INQUISITOR tempais tai reiškia {gana greitai}.
tačiau iš idėjinės pusės (ir man psichologiškai), C|E buvo sudėtingesnis albumas – čia nebuvo vienos siužetinės linijos, kurią tereiktų aplipdyti pasakojimo/eilių „mėsa“ ir štai turime. reikėjo sudėlioti ir pačią jungiamąją liniją, kad albumo visuma išeitų pora triptikų. šią porą sudarė teminės grupės: laikas/kitimas/naũja (Clinamen) ir pažinimas/žinių komunikacija (Episteme). iš dalies, abejos grupės buvo savotiški QTI „likučiai“ – tai, kas ne iki galo išmąstyta, iškalbėta.
priešingai nei QTI, įrašymo procesas užėmė daugiau laiko, instrumentai dėl įvairių priežasčių buvo įrašomi labai netolygiais intervalais. bet summa summarum, galutiniu rezultatu esame patenkinti – tiek turinio (kompozicija), tiek formos (įrašas ir suvedimas) prasme.
kaip gimė naujausio albumo viršelio idėja? kaip suprantu, vaizdai yra tiesiogiai susiję su muzika? kas viršelio autorius? gal gali jį trumpai pristatyti?
pradinė viršelio idėja užsimezgė man galvoje dar pradedant albumo kūrybą – vizijoje buvo dviejų spalvų litografija. pabandžiau šią idėją „parduoti“ kitiems nariams ir, iš esmės, ne tik pavyko išsaugoti litografijos idėją, bet ir su jų pagalba rasti, kas ją įgyvendina. tas žmogus buvo Dainius Obcarskas, jaunas, pasiutusiai talentingas grafikas. jis parodė savo ankstesnių darbų, atliktų sausos adatos technika, ir mums atkaro žandikauliai. su juo susitikome mažiausiai penketą kartų, dar kitą tiek susirašinėjome – viskas buvo skirta išdiskutuoti albumo temas, koncepciją, vizualines konotacijas ir įvaizdžius. pamačius eskizą mums klausimų nebekilo. taigi esi visiškai teisus – viršelyje papasakotas visas albumas.
ar galima vadinti tave Inquisitor idėjiniu lyderiu? kaip suprantu, esi grupės įkūrėjas ir vienintelis originalus narys. ar duodi kitiems pasireikšti grupėje?
būtent idėjiniu lyderiu – ko gero, labiau taip, nei ne:) o sąvoka „vienintelis originalus narys“, nors faktiškai teisinga, bet skamba pernelyg pretenzingai. bėgant metams, keitėsi ne tik INQUISITOR sudėtis, bet ir muzikinis veidas, tikrai visi yra prisidėję prie vienokio ar kitokio mūsų skambesio, kūrybos principų. sakyčiau, jog grupės „politinė santvarka“ – tiesioginė demokratija; gal ir ne pats efektyviausias būdas priiminėti sprendimus, bet mums jis pasiteisina. o šnekant vadybos terminais, save laikyčiau kažkuo panašiu į vykdomąjį direktorių (CEO) :) gal tik įsivaizduoju, kad taip yra, bet skatinu kiekvieną pasireikšti grupėje, duoti jai tai, ką jis gali geriausio, žiūriu į mus kaip į komandą, kurioje svarbiausia reikiamu metu perduoti iniciatyvą reikiamam žmogui. o toliau jau, kaip išeina – taip: tai yra žaidimas su savais suklupimais ir savom pergalėm.
esi fizikas. kaip tau dera tikslieji mokslai ir kūryba, metalas?
šių dalykų aš tiesiogiai nei siečiau, nei atskirčiau. tiksliuosiuose moksluose kūrybos reikia daugiau, nei gali pasirodyti iš viešosios nuomonės, su kuria kartais tenka susidurti. tai tikrai nėra veikla, kurioje kiekvienas žingsnis racionaliai apskaičiuotas ir žinomas į priekį. čia yra aišku viena – principai, o toliau tenka spręsti Rubiko kubą (beje, vėl ne visai tinkamas pavyzdys, nes pastarasis uždavinys išsprendžiamas pagal labai konkretų algoritmą). o kiek tai liečia metalą, man asmeniškai jis imponuoja, kaip muzikinės kūrybos forma su atšiauria estetika, kurioje vis dėlto telpa ir subtili romantika.
kada susidomėjai sunkiąja muzika? ir kas paskatino ja domėtis?
jei atvirai – tai paauglystės draugų įtaka; šiuo atveju, labai teigiama ir konstruktyvi. tai buvo interneto priešaušrio/aušros Lietuvoje metas ir muzikos sklaida daugiausiai vyko tiesiogiai, iš rankų į rankas. o metalas buvo kažkas labai netikėto, galbūt šiek tiek paslaptingo (pvz., mažiausiai du kartus perrašyta Dissimulation kasetė nuzulintu viršeliu), bet tikrai „labai kieto“.
ne kartą esi minėjęs, kad tau labai didelį įspūdį jaunystėje padarė Ruination kūryba. kas šios grupės kūryboje tave užkabino? ir kaip pats jautiesi dabar projekte Devlsy grodamas su Ruination būgnininku Vyteniu “Bomžu”? ar išmokė jis tave gerti degtinę?:)
tada buvo tokia savotiškai keista mano situacija, kad per draugus labiausiai prieinami buvo arba absoliutūs grandai, kokie nors Metallica ar Rammstein, arba lietuviška kasetinė „produkcija“. būtent pastaroji man buvo kultiška. tų dienų mano favoritų triumviratą sudaro Dissimulation “Juodo Mėnulio Pasveikinta”, Poccolus “Poccolus” ir Ruination “Xura”. pastarieji man iš tikrųjų paliko neišdildomą įspūdį, leisdavau namuose dovanų gautą kasetę ant ciongo, tyrinėdavau tekstus, bandydavau suprasti, kaip galima sukurti tokią uždegančią muziką, varvindavau seilę žiūrėdamas į Visionary Breed diską Maximoje už tuomet man kosminę 60Lt sumą:) nežinau, kas būtent tokio ypatingo man buvo ir tebėra toje muzikoje – tiesiog pavykusi muzikinė alchemija ir, galbūt, tam metui itin kokybiškas įrašas (reikia pripažinti, dabar jau turiu jam priekaištų, bet pati muzika tebekelia malonią nostalgiją).
grojimas su Vyteniu… tuomet, kai visiems artimiau pažįstamiems jis buvo „Bomžas“, man tai buvo bičas iš foto arba, vau, Vytenis Beinortas, mušamieji. dabartinis grojimas vienoje grupėje man yra viena iš tų gyvenimo žinučių, kad viskas gali pasisukti pačia netikėčiausia vaga, kad įmanomi tokie dalykai, apie kuriuos nepagalvotum. P.S. degtinės kadangi negeriu, tai negaliu priimti iš jo šitos paslapties; kita vertus, jis pažadėjo mane išmokyti atidaryti alų akimi…
dėkui už pokalbį!
kovo 28 d. Klaipėdoje vyksiančio festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…
kalbino Kostra
