pirmoji festivalyje DUŽENOS FEST #2 “sunkiosios” scenos grupė – vienų žymiausių ir aktyviausių Lietuvos metalistų Luctus lyderio Kommander L. vedamas projektas Fuck Off And Die. žemiau – jo pasakojimas apie FOAD užgimimą, mintys apie įvairius ekstremalios muzikos stilius ir emocijas muzikoje bei kitokiame mene.

kada ir kaip kilo idėja suburti projektą Fuck Off And Die?

buvo karšta ir nuobodi 2005 m. vasara, Romoje, Italijoje. mano venose tekėjo turbūt daugiau alkoholio nei kraujo, o galva sprogo nuo neapykantos – sau pačiam, visuomenei, moterims, religijai, politikai. tuomet nusprendžiau tai perkelti į muziką. sukūriau rifus, suprogramavau būgnus, visus tekstus parašiau per kelias dienas. tada pas draugą namuose, visiškai buitinėm ir megėjiškom sąlygom buvo įrašytas albumas „No peace. No love. No god. No whores.“. prieš 10 metų Lietuvoje dar iki tol nebuvo nieko panašaus buvę (metalo scenoje). užtai pirmi metalistų atsiliepimai buvo „kas čia per šūdas?!“ – ko būtent ir tikėjausi.

o kaip nusprendei projektą padaryti gyvai grojančia grupe Lietuvoje? kaip surinkai muzikantus?

aš, tiesą sakant, niekada nemaniau, kad šis projektas išvis kažkada pasirodys gyvai. jei šiandien FOAD groja gyvai, tai yra mūsų gitaristo Dovydo nuopelnas. jis visą tai užkūrė, davė teisingą input-ą tam, kad kažkas pradėtų judėti. vieną dieną tiesiog jis man pasiūlė šią mintį, aš į tai labai abejingai žiūrėjau. tačiau galiausiai jis sugebėjo mane įtikinti bent pabandyti. sutarėm, kad padarysim kelias repeticijas – jei man patiks, tada grosim toliau. iš pradžių grojom su kitų būgnininku ir man labai nepatiko. tuomet pamačiau gyvai grojantį Joną (Living Altar, Regression, Confession) ir supratau, kad, jei kada nors FOAD gros gyvai, tai jis vienintelis būgnininkas, kuris galėtų sugroti būtent taip kaip man reikia. vėliau prie grupės prisijungė ir Kaubojus (Living Altar, festivalis Armageddon Descends, Volcanic Slut Records), su kuriuo jau esam seniai pažįstami.

kodėl būtent toks stilius? ar pats daug klausai punko, d-beato, crusto?

juodajame metale galima aptikti nemažai įtakos senų d-beato ir crust’o grupių – aš užaugau ant tokių grupių kaip Carpathian Forest, Dark Throne, Impaled Nazarene. manau, kad šis stilius yra aršus ir tiesmukas, bekompromisiškas. ši muzika yra rokenrolo ekstremaliausias lygis – nereikia čia ieškoti kažkokios poezijos ar metafizikos, tai tiesiog gyvuliška energija, kumštis į snukį. aš dievinu grupes kaip Extreme Noise Terror, Driller Killer, Discharge, Cripple Bastards ir t.t. – man jos skamba daug ekstremaliau nei 90% metalo grupių.

kokie įspūdžiai po jūsų pirmojo gyvo pasirodymo festivalyje “Armageddon Descends”?

galėjo būti geriau. bet ir blogai nebuvo. labai sunku scenoje įsijausti į muzika 100%. turiu omeny ne taip, kad patiktų žiūrovams, o sau pačiam, kad jaustum kaifą grodamas. 100% tikrai nepasiekiau, bet net ir nesitikėjau to. tačiau dar viskas prieš akis, man patinka tai, ką mes darom. kiekvienas gyvas pasirodymas – tarsi labai didelio paveikslo mažas potėpis.

sugrojote tame koncerte Driller Killer koverį. kaip pasirinkote būtent tą dainą ir būtent tą grupę?

tiesiog, kaip prieš tai minėjau, DK yra mano viena iš mėgstamiausių grupių, tad nusprendžiau, jog reikia būtinai padaryti koverį. dar šiek tiek paįvairinom dainą, nes pakeitėm tekstą iš angliško į lietuvišką.

kokių emocijų gali tikėtis Duženų žiūrovai per jūsų pasirodymą?

emocijos yra labai subjektyvus reikalas. svarbu, kad jos būtų, nesvarbu kokios. blogiausiai yra abejingumas, emocinis paviršutiniškumas, kuomet muzika (ir apskritai menas) nesukelia nei gerų, nei blogų emocijų. tada viskas – vaidinimas baigtas.

dėkui Kommander L. už atsakymus.

kovo 28 d. Klaipėdoje vyksiančio festivalio DUŽENOS FEST #2 metu pasirodys 10 metalo ir industrial/noise/experimental muzikos grupių/projektų. daugiau informacijos apie festivalio atlikėjus galima rasti paspaudus čia…

kalbino Kostra