visada sakiau ir sakysiu – maži ar vidutinio dydžio klubiniai koncertai yra žymiai geriau už daugiatūkstantinius “open-airus”. tad, būdami Prahoje, nelabai ir pergyvenome, jog nevarome į čekišką “Brutal Assault” festivalį. bet nuo jo nepabėgome – sudalyvavome Prahoje vykusiame “afterpartyje”. stebint Vader ir dar kelias death metal ir grindo grupes, kilo gerų ir negerų minčių.
viskas vyko kultiniame Prahos klube “Modra Vopice”. eilinį kartą paverskiu, kaip reikėtų tokios vietos Klaipėdai ar net Vilniui. pačiose klubo patalpose ypatingai daug žmonių netelpa, bet jie turi uždarą kiemą net su dvejomis scenomis!
sėdime, ragaujame nežmoniškai pigų “Kozel” alų ir dairomės į publiką – metalistai, dreduoti grinderiai, šiaip visokie pašlemėkai ir pašlemėkės. vienas veikėjas atrodo visiškai kosmiškai – poilgiai garbanoti peroksidinti plaukai primena peruką, burnoje – džointas. stovi sau darosi stiklinėmis akimis. na, bet prie šio vaikino dar grįšime.
vidinėje salėje vakaršuką pradeda olandų grinderių duetas “Pancreatic purulence” (nevartok, vaikeli, be saiko alko ir karkos, o tai kasa(Pancreas) užkraujuos). pradžiai visai nieko – gitaristas baubia, būgninkas klykia. plius minus standartinis graindukas. paklausai ir užmiršti. tik tam apsipūtusiam berneliui su peroksidinėmis garbanomis viskas labai patinka – šoka visaip, daro nepadorius judesius.
kol atsinešu alaus, tas bernelis apsiblaususiomis akimis jau stovi ant scenos su gražiai blizgančia mėlynai balta “basūfke”. aha, čia gi naujasis legendinių grinderių Hemdale iš JAV bosistas. šitie artistai dar devyniasdešimtųjų vidury aktyviai įrašinėjo ir prileido visokių split’ų su tokiais sunkiasvoriais, kaip Exit 13 ar Exhumed.
na, ir užsivedė Hemdale. mėsingi rifai, netikėtai gerai valdomas bosas ir bernelio šokinėjimai ant scenos, nuo scenos ir šalia scenos. aišku, pauzės tarp dainų užpildomos visokiais porno bajeriai ir padėkoms “Mc Donald’s” už grupės rėmimą.
kojos nenorom pačios trypė pagal greitesnes ar lėtesnes Hemdale melodijas. kad ir garsas buvo ne pats geriausias, ir publikos ne ypatingai daug, bet pirtelė buvo užkurta kaip reikalas. baisu, jau du iš eilės grindo pasirodymai (Faršas “Velnio akmeny” ir šitie) labai neblogai pataškė.
po amerikonų seka ilga pauzė. vėl alutis, žiūrovų apkalbinėjimai ir kitokie lietuviški koncerto lankymo niuansai. o Vader garsistai pagrindinėje lauko scenoje niekur neskubėdami tikrina garsą.
paskutinius du kartus normaliai paklausyti Vader trukdė problemos su garsu. šįkart viskas prasideda ir vyksta tvarkingai. bet… nu jokio draivo nejaučiu. muzikantai gerai groja, garsas geras, bet jaučiasi nuo Vader sklindantis apatiškumas ir žvaigždiškumas. stoviu ir galvoju: “įdomu, ar tas perėjimas nuo deferio entuziasto iki muzikos industrijos korifėjaus vyksta palaipsniui? Ar pats Vader lyderis bent kažkiek dar jaučia pasitenkinimo iš savo pasirodymų?”.
į galą Vader įsibėgėja. tikriausiai pas lenkus išsigaravo per visą “Brutal Assaultą” išgertas alkoholis. gabalas “Wings” suskamba labai įtikinamai. po jo seka kažkoks demo laikų lenkiškai atliekamas ir niekur užsienyje gyvai netaliktas kūrinys. toks trešovas ir užvedantis. visai patiko. o po jo – man nežinomas, bet linksmai suėjęs roko ar panko koveris. jei ne šie trys paskutiniai gabalai, būtų galima kalbėti apie eilinį nusivylimą Vader pasirodymu.
nuo pagrindinės lauko scenos grįžtame į klubo vidų, kur jau įsibėgėja vietiniai prahiečiai Heaving Earth. na, ir čia pagaliau paduoda tikro Death Metal. tikro ne tik stiliumi, bet ir visa atmosfera. nedidelė patalpa, ganėtinai gerai susukinėtas garsas, idealus atlikimas ir charizmatiškas vokalistas. pati muzika – tamsus, brutalus vidutinio tempo, kartais pagreitėjantis mirties metalas. labai patiko, jog matėsi, kad patys muzikantai vežasi nuo grojimo. šito dažnai pasigendu gyvuose “aukščiausio” lygio grupių pasirodymuose.
blemba, toks ir turi būti death metal – be pompastikos, super švaraus garso ir mega šviesų. tiesiog sunki ir gerai atlikta užvedanti muzika. jokių “hey raise your horns”, tiesiog laisvai besiliejantis piktas Death Metal. senokai taip skaudėjo sprandą, kaip po Heaving Earth pakratuškių :)
paskutinių tą vakarą turėjusių groti italų Ad Nauseam taip ir nesualukėm. klubas toli nuo namų, miestas didelis, o dar ir darbas iš ryto. žodžiu, ramiai sau grįžome namo per kraščiuojančia Prahą (tądien buvo “tik” 35C šilumos).
ar patiko “afteris”? taip. gavosi toks kamerinis pusiau “open-air”. oj, reikia tokio klubo Lietuvoje…
Kostra
