mokančių groti ekstremalaus metalo grupių niekada netruko ir jų vis daugėja, bet baisiausia, kad šiame milžiniškame ir dažnu atveju beprasmiame sraute vis sunkiau surasti kažką išskirtinio, originalaus ir turinčio tą nesuvaidintą 90-ųjų tamsumo, agresijos jausmą. panašu, kad švedams (ir vėl jie) Vanhelgd su paskutiniu albumu pavyko padaryti tai, ko nepadaro daugelis šių dienų vidutiniškai gerų death ir black metal grupių – įrašyti albumą, kuriame agresija, tamsa, brutalumas nereiškia monotonijos ir neišskirtinumo tamsios atmosferos vardan.

gal skambės kiek iššaukiančiai, bet „Relics of Sulphur Salvation“ yra vienas geriausių šių metų ekstremalios gitarinės muzikos albumų. kodėl? jis turi viską, ko reikia: gera produkcija; profesionalus atlikimas; originalios, įsimenančios, bet tuo pačiu ir ne primityvios kompozicijos. realiai, šis albumas neturi minusų. be abejo, Vanhelgd nariai klauso senosios mokyklos Stokholmo ir Gotenburgo mirties (ir panašių stilių) metalo meistrų, bet tai tikrai nereiškia, kad jie yra eilinė kurios nors kultinės grupės kopija. tiesa, kažkas rašė, kad jie primena Necrophobic ir tame yra dalis tiesos. bet jie lygiai taip pat gali priminti ir ankstyvuosius At the Gates.

toks ir turi būti tamsus death metal!

Kostra