beieškant informacijos apie vieną numirėlį, radau labai gerą filmą apie kitą numirėlį. jį tikrai verta pamatyti (arba iš naujo pažiūrėti) vertinantiems stiprų nekomercinį kiną. Skaityti toliau
Žymos archyvas: kinas
„Botched“ – baisu, tik kuria prasme?
mūsų draugas Evaristas Liaudginas (čia jo tikri vardas ir pavardė) siūlo dar vieną intelektualų siaubo filmą. Skaityti toliau
„Interstellar“ – ar tikrai šedevras?
black metal grupės Inquisitor vokalistas ir klavišistas Vytautas dalinasi savo įspūdžiais iš filmo „Interstellar“ peržiūros. apžvalga gavosi tikrai išsami ir įdomi. Skaityti toliau
Filmas „Rawhead Rex“ – juokinga ar baisu?
mūsų draugas Evaristas Liaudginas pristato dar vieną seną siaubo filmą. šįkart jūsų dėmesiui – britų-airių gamybos „Rawhead Rex“. Skaityti toliau
filmas „Rūsys“. ar verta skirti laiko lietuviškam „siaubiakui“?
lietuviškas siaubo filmas. skamba įdomiai, bet kas iš to gaunasi? mūsų draugas Levas nuėjo į pirmojo rimto lietuviško „siaubiako“ premjerą ir dalinasi savo įspūdžiais. Skaityti toliau
žudymas trombonu. filmas „The Town That Dreaded Sundown“
socialiniuose tinkluose Evaristo Liaudgino vardu pasivadinęs vaikinas yra ne tik vienos Lietuvos metalo grupės būgnininkas, bet ir senųjų siaubo filmų fanas. jūsų dėmesiui – Evaristo paruošta vieno tokio oldskūlo recenzija. Skaityti toliau
Filmas „La Donna Del Lago“ – juodai balta bauginanti estetika
pavadinimas: La Donna Del Lago
metai: 1965
šalis: Italija
režisierius: Luigi Bazzoni, Franco Rossellini
Ankstyvas rytas. Traukinys bilda link sostinės, vagono langą plauna gausus iš po nakties neprasiblaivęs lietus ir pilkuma aplink tarsi verčia šalintis spalvoto kino ir rinktis kažką juodai balto. Nemėgstu jo. Negaliu pasakyti kodėl pamačius, kad filmas juodai baltas, iš karto gaunasi atmetimo reakcija. Ir ne, nesu nei Hičkoko fanas, nei patinka klasika, nei jaučiu dėl to kažkokį diskomfortą. Kiekvienam sava. Prisipažįstu tik, kad dažnai būna, jog pradėjus žiūrėti kokį juodai baltą filmą, po kiek laiko pradedi galvoti, kad esi durnas, kad dėl tokių menkniekių rūšiuoji kiną, nes gal ne spalvose laimė? „La Donna Del Lago“ („The Possessed“, „Apsėstieji“ arba „Moteris palei Ežerą“) yra būtent toks, todėl kiek susiraukiu, bet bala nematė. Rytinei romantikai tiks. Skaityti toliau
„Don’t look now“ – ruduo, mistika, erotika, Venecija
pavadinimas: Don’t look now
metai: 1973
šalis: Didžioji Britanija – Italija
režisierius: Nicolas Roeg
skaitant Duženose publikuojamas itališkų giallo žanro filmų recenzijas, kurias rengia Levas, prisiminiau ypatingai stiprų bendros britų – italų gamybos filmą „Don’t look now„. jo veiksmas vyksta Italijoje, yra erotikos, yra mistikos, bet čia tikrai ne giallo filmas. pabandome pažiūrėti, kodėl. Skaityti toliau
„Tutti i colori del buio“: gražios, nuogos, žudomos įtalų moterys
pavadinimas: Tutti i colori del buio
metai: 1972
šalis: Italija
režisierius: Sergio Martino
ko gero aprašant vien pusiau nežinomus ir vien iš sportinio intereso žiūrimus filmus, labai žanru skaitytojo nesudominsi, todėl ėmiausi giallo žanro klasikos ir „vieno tų filmų, kuriuos būtina pamatyti“. Skaityti toliau
rudeninis potraukis eurocrime’ui – „Due occhi per uccidere“
pavadinimas: Due occhi per uccidere
metai: 1968
šalis: Italija
režisierius: Renato Borraccetti
tas rudeninis potraukis gražiam, ramiam ir jaukiam eurocrime šiemet nėra išimtis. vos tik pasibaigus vasarai, prisireikė vėl tikrinti, kas „naujo“ ir įdomaus ar nematyto atsiradę giallo bei eurocrime vandenyse. nežinantiems kas yra giallo, pasufleruosiu, kad tai italų kriminalinių filmų bei romanų žanras, užgimęs, diskutuotina, bet sakyčiau septintąjame dešimtmetyje ir suklestėjęs aštuntąjame. nors sunku apibrėžti kas būtent išskiria giallo iš kitų detektyvinių žanrų, man asmeniškai labiausia jį atspindi siaubo ar gore elementai ir gausa erotikos. Skaityti toliau